Kada tinka?
Tai – idėja, rasta viename interneto forume, taigi autorystės tikrai nesisavinu! Puikai suveikė su ne viena vyresniųjų klasių grupe kartojimo pamokose. Galima pritaikyti praktiškai bet kuriam dalykui. Geriausiai tinka, kai kartojama labiau faktinė informacija, bet gerai pagalvojus, galima pritaikyti ir kitokioms situacijoms. Pati metodo idėja paimta iš Jungtinės Karalystės televizijos žaidimo „Silpniausioji grandis“ („Weakest Link“), nors ir neatkartoja jo taisyklių.
Kam tinka?
Nuo 9 klasės – tikrai, jaunesniems – pamėginkite.
Iš anksto pasiruoškite:
Klausimų banką. Parinkite kuo daugiau klausimų iš temos, kurią kartojate (o gal ir iš viso semestro ar metų). Sugrupuokite juos pagal sudėtingumą (apytikriai).
Taisyklės:
- Visi mokiniai žaidžia kaip viena komanda. Kiekvieno sėkmė padeda žengti visai komandai pirmyn, kiekvieno klaida komandą stabdo. Susėskite visi ratu (mokytojas, kaip žaidimo vedėjas, gali stovėti, tuo labiau, kad reikės žymėti taškus).
- Taškai renkami, atsakinėjant į klausimus ratu iš eilės, ir renkant taškus pagal skalę („kopetėles“). Nupieškite ją ant lentos: 10, 50, 100, 500, 1000, 5000 taškų (ar panašiai). Už pirmą teisingai atsakytą klausimą skiriama 10, už antrą – 50 ir t.t. taškų.
- Jei į klausimą atsakoma neteisingai, komanda jokių taškų negauna ir grįžtama į skalės pradžią, t.y. už kitą klausimą bus vėl skiriamas mažiausias taškų skaičius.
- Bet kuriuo momentu, prieš užduodant klausimą, žmogus, kurio eilė atsakinėti, gali pasakyti „bankas“ – tuomet į komandos „banką“ nukeliauja tiek taškų, ant kurio „kopetėlių“ laiptelio komanda buvo. „Banke“ taškai kur kaupiasi (sumuojasi). Pvz. jei pagal skalę sekantis klausimas turėjo būti 1000 taškų, bet žaidėjas pasakė „bankas“, į „banką“ keliauja 500 taškų, o žaidėjui užduotas klausimas bus vertas vėl tik 10 taškų (grįžtama į skalės pradžią).
- Kiekvienas atsakinėja individualiai, kai ateina jo eilė. Draudžiama pasakinėti ar kaip kitaip jam padėti.
Patarimai:
- Nusistatykite komandos tikslą, pvz. surinkti 15 tūkst. taškų.
- Klausimus parinkite pagal skiriamų taškų skaičių, bet ir atsižvelkite į individualius moksleivio gebėjimus. Suteikite galimybę kiekvienam patirti sėkmę, tačiau ir atkreipkite jo dėmesį į tai, kur dar tektų pasimokyti.
- Kai į klausimą buvo atsakyta neteisingai, pasakykite tinkamą atsakymą. Keblius klausimus kartokite daugiau nei vieną kartą – ilgainiui visai komandai jie taps pažįstami iki skausmo. Tikslas yra pakartoti ir įsiminti, o ne sukirsti vieną ar kitą žmogų.
Pavyzdys:
Išmetus burtus, pirmasis klausimas tenka Vardeniui. Klausimas 1: Kas yra Latvijos sostinė?
Vardenis: Ryga.
Taip !! Komanda kopia aukštyn į 50 taškų zoną. Klausimas 2: Kas yra Prancūzijos sostinė?
Pavardenis: Paryžius.
Valio!! Kopiame į 100 taškų zoną. Klausimas 3: Kas yra Kinijos sostinė?
Vardenytė: Pekinas.
Jau esame 500 taškų zonoje!
Pavardenytė: Bankas!
Į komandos banką keliauja 100 taškų. Sekantis klausimas vertas 10 taškų. Klausimas 4: Kurioje šalyje yra Maskva?
Pavardenytė: Rusijoje.
Vėl kopiame į 50 taškų zoną. Klausimas 5: Kokia ilgiausia pasaulio upė?
Vardenė: Nilas.
Puiku! Keliaujame į 100 taškų zoną. Klausimas 6: Kas sunkesnis – kilogramas švino ar kilogramas pūkų?
Vardenis: M… Kilogramas švino?
Deja… 😦 Abu sveria vienodai. Krentate atgal į 10 taškų zoną. Banke vis dar yra 100 taškų. Klausimas 7, skirtas Pavardeniui…
Barbora RM2
Mokytojų kambarys 