Kada tinka?
Turbūt daugelio mokyklų atsiskaitymo tvarkos apibrėžia, per kiek laiko mokinys turi atsiskaityti su ar be pateisinamos priežasties praleistą savarankišką, kontrolinį ir pan. darbą. Kai pradėjau dirbti, naiviai galvojau, kad tokių bus vienetai ir bus lengva susižymėti jų „deadline‘us“ tiesiog savo užrašuose. Tačiau netrukau atrasti, kad per kelias klases „deadline‘ų“ susidarydavo visai nemažai, o prie testų dar įsiterpdavo įvairūs rašiniai, projektai… kuriuos taip pat reikėdavo atlikti. Žinoma, visiems savu laiku. Be to, mokiniai vis vaikščiodavo paklausti „o iki kada aš dar galiu atnešti“, kas įvesdavo daug painiavos ir apsunkindavo gyvenimą ir man, ir jiems. Todėl pamažu pradėjau vystyti „deadline‘ų lentelių“ sistemą. Ji, be abejo, nėra originali, kiekvienas atranda savų būdų, pritaikydamas jau egzistuojančius senus – man suveikė būtent šitas. Negaliu pasakyti, kad veikė 100%, bet gerokai palengvino gyvenimą 🙂
Kam tinka?
Labiausiai – vyresniųjų klasių mokiniams (9-12 kl.), nors turbūt galima bandyti ir su jaunesniaisiais.
Metodo esmė:
- Kiekviena klasė (grupė) turi savo lentelę, kurioje stulpeliu surašyti visų klasės mokinių vardai (jei norite visiško anonimiškumo – numeriai klasės sąraše), o viršutinėje eilutėje – paliktos tuščios grafos ateinančių atsiskaitymų datoms bei pavadinimams/glaustam turiniui.
- Šios lentelės kaba visiems matomai, kabinete.
- Kai jau sutariama dėl atsiskaitymo datos (arba galutinio termino – deadline‘o), tai įrašoma lentelėje.
- Kai atsiskaitymas parašomas, prie visų, kurie jame dalyvavo (nepriklausomai nuo gauto įvertinimo!), vardų priklijuojame žalią lipduką (naudojau sukarpytus etikečių lipdukus).
- Prie visų kitų vardų – datą, iki kada reikia atsiskaityti (pvz. mūsų mokyklos taisyklės sakė, kad grįžus po ligos reikia atsiskaityti per dvi savaites).
- Jei mokinys „mirties liniją“ praleidžia, klijuojame raudoną lipduką (kokios to praleidimo pasekmės – čia jau priklauso nuo mokyklos vidaus taisyklių…)
- Dar turėjau tarpinį, oranžinį lipduką, kuris reiškė, kad be priežasties pamoką praleidusiam mokiniui buvo leista atsiskaityti per tam tikrą laikotarpį, bet už kapsintį uždelstą laiką kapsėjo ir surinkti balai.
Neužpildytos lentelės pavyzdys:
Stendo (skelbimų lentos) su lentelėmis pavyzdys:
Metodo privalumai:
- Toks metodas leidžia atkreipti dėmesį į deadline‘us, viešai neskelbiant pačių pasiekimų įvertinimų, kurie lieka privati informacija.
- Mokiniai pratinami planuoti savo laiką: jei pamiršta, kada baigsime pamokų ciklą, patys pasitikrina lentelėje ir gali susiplanuoti, kaip mokysis. Girdžiu iš salės galo: „taigi el. dienyne irgi skelbiamos atsiskaitymų datos!“ Be abejo, bet lentelės skatina mokinius prisiminti tai, kas bus ateityje, ne sėdint prie kompiuterio, o būtent ten, kur vyksta didžioji dalis mokymosi proceso. Prie lentelių mokiniai gali ateiti ir per pertrauką, ir net per pamoką, jei tai reikalinga. Be to, taip mokinys skatinamas planuoti savarankiškai – nelaukiant, kol mokytojas parašys asmeninį priminimą el. dienyne… Taip pat lentelėse gali būti surašyti visi iš anksto suplanuoti atsiskaitymai – taip mokiniai matys, kokie darbai jų laukia artimiausius mėnesį-du ar daugiau.
- Iš spalvų neblogai matosi klasės „vaizdelis“: jei viena lentelė raudonuoja ar geltonuoja, tai yra signalas ir mokytojui, ir mokiniams, kad kažkas negerai su mokymo(si) planavimu.
Barbora RM2
Mokytojų kambarys 