Kada tinka?
Kai norima, kad mokiniai geriau ir plačiau suprastų sąvokas, lengviau atskirtų ypatybes, kurios apibrėžia sąvokas, mokėtų greičiau išskirti panašumus ir skirtumus. Metodas pravers skaitant ir analizuojant tekstą, padės susisteminti informaciją ir grafiškai ją pateikti.
Metodo esmė:
1. Mokiniai sėdi poromis arba galima šį metodą taikyti ir individualiai.
2. Poroms arba kiekvienam mokiniui išdalijami minčių žemėlapiai (paprasti arba dvigubo burbulo).
3. Lentoje užrašomas reikšminis žodis (pvz., „Demokratija“), kuriuos mokiniai įrašo į minčių žemėlapio centrą arba jei tai dvigubo burbulo žemėlapis, tuomet įrašomi du reikšminiai žodžiai, kuriuos reikės palyginti (pvz. “Parlamentinė respublika” ir “Prezidentinė respublika”).
4. Mokytojas paaiškina, kad visa informacija turi būti susijusi su reikšminiu žodžiu.
5. Naudodamiesi turima medžiaga mokiniai ieško informacijos arba tardamiesi poroje ją prisimena ir pildo minčių žemėlapį, dvigubo burbulo žemėlapį pildydami ieško panašumų ir skirtumų.
6. Mokinių užrašyta informacija mokytojui padedant aptariama su visa klase.
7. Mokiniai gali būti gavę skirtingus reikšminius žodžius ir po kelis papildomus minčių žemėlapius arba dvigubo burbulo žemėlapius. Tuomet, kol vieni pristatinėja, kiti papildo savo ir pildo naują žemėlapį, tokiu būdu atidžiau klausydamiesi kitų.
8. Pristatydami dvigubo burbulo žemėlapius mokiniai išskiria panašumus ir skirtumus, kiti mokiniai gali juos papildyti.
9. Įtvirtinimui mokytojas akcentuoja pagrindinius bruožus („Demokratijos“) bei skirtumus ir panašumus („Parlamentinės respublikos“ ir „Prezidentinės respublikos“).
Roberta RM6
Mokytojų kambarys 