Lietuvių kalba 5-12 kl.: kultūrinės veiklos dienoraštis

Dažnas mokytojas susiduria su mokinių apatijos skaitymui problema. Tačiau, ko gero, būtent lituanistai iš labai arti mato privalomosios literatūros apimtis ir kreivus mokinių žvilgsnius, kuomet prašoma iki tam tikro laiko perskaityti romaną ar pjesę.

Mokyklose neretai praktikuojami skaitovo užrašai, skaitytojo sąsiuviniai ir kitokio pavidalo darbai, kuriuose mokiniai turi aprašyti perskaitytas knygas, detaliai aptarti jų turinį, palyginti veikėjų vidinius ir išorinius portretus ir kt. Kadangi tokie atsiskaitymai vertinami pažymiu, dažnas mokinys žiūri į tai priverstinai, nenoromis, dažnai – labai atmestinai, nesigilindami į užduoties tūrį ir išliekamąją vertę.

Siūlau išbandyti alternatyvų privalomosios literatūros skaitymo ir vertinimo būdą, kuris turėtų bent iš dalies pakeisti požiūrį į šią užduotį. Savo mokiniams artėjančiais mokslo metais siūlysiu perskaityti ne tris knygas iš privalomosios literatūros sąrašo per trimestrą, kaip to prašiau iki šiolei, o dvi, trečios neskaitymą kompensuojant kultūrine veikla pagal asmeninį skonį.

Kadangi sąvoka kultūra – labai plati, veikla taip pat neturi būti griežtai įrėminta. Užtektų priminti, kiek ir kokių šį mėnesį vyksta parodų, kokie rengiami koncertai, ką naujo siūlo kino teatrai ar kultūros namai. Nuveiktą kultūrinę veiklą mokinys turėsiantis aprašyti, pasidalinti savo jausmais, o svarbiausia – ,,prikabinti“ įrodymą – bilietą, popierinę apyrankę, asmenukę prie žymių dailininkų meno kūrinių ir t.t. Galima pamanyti, kad tokiu metodu kaip tik sumažinsime perskaitytų literatūros kūrinių skaičių, ir tai iš esmės teisinga. Vis dėlto kūrinių skaitymui bei analizei taip pat yra skiriamos ir literatūros pamokos, ir įvairūs literatų būreliai. O kultūros šviesa, į kurią įžengia jaunas žmogus, matyt, turi perspektyvų padrąsinti naujiems iššūkiams.

Igoris RM6